Artūras Zienka
(g. 1978) Alytaus r., Lietuva
Gimiau 1978 m. rugpjūčio 28 d., gyvenu Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r. sav. Gimiau ir augau Alytaus mieste, vėliau persikėliau į Radžiūnų kaimą, Alytaus rajone. Vaikystėje mane stebino ir žavėjo senelio Juozo Urbono mediniai gaminiai. Senelis Juozas Urbonas (gim. 1906 m.) buvo kaimo stalius, graborius, gamino kryžius. Nuo vaikystės medis man kvepėjo, o įėjus į senelio dirbtuves iš nuostabos sukdavosi galva.
Jau mokydamasis mokykloje mėgau konstruoti iš medžio – pjausčiau tėvuko „plintusus“ ir iš jų konstravau medžio kūrinius. Labai mėgau piešti sakraline tema. Tėvai manė, kad pasuksiu į kunigystę, tačiau mane viliojo medis.
1995 m. įstojau į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą. Mano profesijos mokytojas buvo Saulius Lampickas. Vėliau kuriam laikui nutraukiau mokslus, tačiau supratęs, kad tai mano pašaukimas, padedant mokytojui Petrui Pranckevičiui, juos sėkmingai užbaigiau ir įgijau meno dirbinių iš medžio gamintojo specialybę. Intensyviau pradėjau kurti nuo 2002 m.
Esu medžio drožėjas – tautodailininkas (Lietuvos tautodailininkų sąjungai priklausau nuo 2004 m.). Per visus šiuos kūrybinius metus puoselėjau tradicinę lietuvių liaudies medžio drožybą. Aktyviai dalyvauju parodinėje veikloje. Atidarymų metu pristatau tradicinį medžio drožybos amatą, puoselėdamas lietuvių liaudies tradicijas, drožyboje naudojamus tradicinius raštus ir jų simbolius, neretai pademonstruoju drožybos amatą.
Itin aktyviai dalyvauju įvairiuose tautinį paveldą puoselėjančiuose ir pristatančiuose respublikiniuose bei tarptautiniuose nematerialaus kultūros paveldo renginiuose: šventėse, mugėse, parodose. Taip pat demonstruoju savo amatą vesdamas kūrybines dirbtuves bei pristatydamas savo darbus renginiuose, kuriuose dar ir prekiauju savo sukurtais darbais.
Edukacinių užsiėmimų, drožybos amato demonstravimo metu bei savo gaminamais tradiciniais dirbiniais siekiu perteikti šio amato paslaptis, išmokyti pažinti ir savo kūryboje naudoti lietuvio pasaulėjautą atspindinčius simbolius, ornamentiką, puoselėti tautinį paveldą bei tradicijų perdavimą jaunajai kartai.
